Dictionary of the Lithuanian Language.
išvogrėti — 1. tr. neaiškiai ištarti: Ką tu čia išvogrėjai? Antz. 2. intr. iš reto, nuobodžiai kurį laiką kalbėti: Jonas šiandiej kai atejo nuo ryto an mumi, tai visą dieną ir išvogrėjo Vžns. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pavogrėti — žr. pavograuti 2: Džiaugčiaus ir dadaizmu, jei kas sugebėtų talentingai pavogrėti Vaižg. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pravogrėti — tr. neaiškiai pratarti: Dešimties… – pravogrėjau, nutirpęs nuo jo balso šiurkštumo Vaižg. vogrėti; atvogrėti; išvogrėti; pavogrėti; pravogrėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vogrėti — vogrėti, ėja (võgri Skp), ėjo RŽ, FrnW 1. NdŽ, KŽ, Sl žr. vograuti 1: Mūsų Aneliutė jau vogrėt pradėjo Pnm. Bėgo… viskas išbyrėjo…, – ėmiau vogrėt susirakinusiais žandais Vaižg. 2. Š, NdŽ, Všn, PnmR žr. vograuti 4: Ana nuolat niekus vogrėja Jž.… … Dictionary of the Lithuanian Language
